LAMPSS

KREIPIMASIS į Lietuvos aukštųjų mokyklų bendruomenes

Aprašymas

Parašyta 2017 gegužės 09

Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, universitetai, tyrimų institutai jau yra patyrę 2009 m. neoliberalistinio pobūdžio, finansų apkarpymo ir jų lėšų „optimizavimo“ reformą. Šios reformos ir naujojo Mokslo bei studijų įstatymo „buldozerinio stūmimo“ rezultatas – daugiau kaip 30 Konstitucinio Teismo išvardintų Aukštojo mokslo įstatymo pažeidimų, finansavimo mokslui bei studijoms sumažinimas, mokslo už studijas išlaidų perkėlimas ant studentų ir jų tėvų pečių, iškreipta konkurencija tarp universitetų. Tuometinės Vyriausybės įdiegta studijų krepšelių sistema neišsprendė nei studijų finansavimo, nei dėstytojų atlyginimų skurdumo problemų – Lietuvos dėstytojai ir mokslininkai šiuo metu yra Europos Sąjungos atlyginimų statistikos paskutinėse vietose, o dauguma aukštųjų mokyklų darbuotojų priversti dirbti keliose pareigose ar darbo vietose.

Neseniai, 2015 m. gegužės 2 d., Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė apie naują „sisteminę aukštojo mokslo pertvarką“, kuri reiškia radikalias permainas daugelyje Lietuvos universitetų. Papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto nėra prašoma, planuojama panaudoti „sutaupytas lėšas“ ir ES struktūrinių fondų paramą. Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupė žada 30 proc. atlyginimų augimą dėstytojams. Deja, šiais pažadais tikėti negalima, nes iš dvejus metus rengtos šakinės švietimo darbuotojų kolektyvinės sutarties pirminiai profesinių sąjungų inicijuoti atlyginimų augimo pasiūlymai buvo išbraukti.

Be to, ŠMM darbo grupės pateikti aukštojo mokslo pertvarkos pasiūlymai yra be paskaičiuotų šios pertvarkos pasekmių, galimų alternatyvių sprendimų svarstymo. Mokslininkai ir pedagogai traktuojami kaip paslaugų rinkos dalyviai, konkuruojantys tik dėl potencialių klientų-studentų palankumo ar verslo bei pelningų veiklų. Pateikti deklaratyvūs „šūkiai“ apie kokybės pagerėjimą, bet pasigendama aukštosios mokyklos kaip išsilavinusių piliečių ugdytojos misijos suvokimo ir akcentavimo. Ar pakanka orientuotis vien tik į pelningas veiklas, kaip į svarbiausią universitetų veiklos kriterijų? „Naujosios viešosios vadybos“ grįstais principais pateiktoje pertvarkos koncepcijoje matyti siaurų lobistinių interesų vaikymasis, valstybinio mąstymo ir patriotizmo stoka.

Skaityti daugiau...