2017

Konferencija-diskusija „Akademinė etika ir teisės normos“

2017 m. gruodžio 13 d. LR Seime Konstitucijos salėje Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba kartu su LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetu organizavo konferenciją-diskusiją „Akademinė etika ir teisės normos“. Renginyje buvo aptariamos akademinės etikos ir teisės normų santykio problemos, su kuriomis savo veikloje susiduria ir kontrolierius ar akademinės etikos komisijos / komitetai.

Konferencijoje-diskusijoje apie akademinę etiką ir teisės normas dalyvavo LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Eugenijus Jovaiša, LR Seimo narys doc. Stasys Tumėnas, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius dr. Vigilijus Sadauskas, advokatas Andrius Bambalas, prof. Gediminas Merkys, prof. Algis Krupavičius, prof. Irena Misevičienė, doc. Giedrė Lastauskienė, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, LAMPSS tarybos narys doc. Romualdas Povilaitis, kiti LAMPSS bei Lietuvos aukštujų mokyklų atstovai.

Skaityti daugiau...

Po konferencijos

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos mokslininkų sąjungos rengiamoje konferencijoje  “Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų padėtis žmogaus teisių aspektu” buvo  aptarta aukštojo mokslo sistemos darbuotojų žmogaus teisių padėtis Lietuvoje.

 

  • L2020725
  • L2020730
  • L2020801
Skaityti daugiau...

Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų padėtis žmogaus teisių aspektu

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo ir Lietuvos mokslininkų sąjungos rengiamoje konferencijoje numatoma aptarti aukštojo mokslo sistemos darbuotojų padėtį žmogaus teisių kontekste. Tikimės, kad ši konferencija padės visapusiškai įvertinti dabartinę aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų situaciją, išryškinti naujus aukštojo mokslo raidos problemų aspektus ir paskatins aktyviau ieškoti jų sprendimo kelių.

2017 m. lapkričio 22 d. 12.00-16.00 val.

Skaityti daugiau...

2018 metų biudžetas – aukštajam mokslui ir studijoms

Pagal Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą 2018 m. numatyta aukštajam mokslui papildomai skirti 22,6 mln. eurų. Dar yra tikimybė gauti nepanaudotus stojimo 25 mln. eurų. Projekte matome tik bendrą pinigų skyrimą visam švietimui – 1,14 mlrd. – nuo darželių iki aukštųjų mokyklų.

Kaip matome, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas laikosi duoto žodžio. Tai rodo, kad mūsų aktyvi veikla davė rezultatų. Kviečiame aktyviai dalyvauti biudžeto projekto svarstyme. Dabar turime rimtai ruoštis antram žingsniui, kad pinigai ateitų ir atlyginimams. Projekte matome, kad 2018 metais planuojamas mažesnis visų universitetų finansavimas. Laukiame Jūsų pasiūlymų, kuriuos galėtume pateikti Švietimo  ir mokslo ministerijai.

 Nuorodos apie tai:

https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/daugiau-svietimo-pinigu-mokytojams-destytojams-mokiniams-ir-studentams

https://www.smm.lt/web/lt/aukstojo-mokslo-pertvarka

http://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/10/13/vz-paaiskina-kaip-valstybes-biudzeto-deficitas-tampa-biudzeto-pertekliumi 

Autorė yra Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė A. Lapinskienė

Pažadukų Vyriausybė didinti aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimus atsisako – gal jau atėjo laikas kilti!

Dėstytojų, tyrėjų ir kitų aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių ES, tačiau aukštojo mokslo sektoriuje jie nebuvo keliami nuo 2008 m., nors dėstytojų, tyrėjų ir kitų aukštojo mokslo darbuotojų darbo krūvis ir kokybiniai reikalavimai nuolat didinami. Tiek XVI, tiek ir XVII LR Vyriausybių programose deklaruojama, kad švietimas yra prioritetinė sritis, nurodoma, jog bus didinami dėstytojų, o vėliau atitinkamai ir kitų darbuotojų atlyginimai (XVII Vyriausybės programoje 128.6.: „Sieksime, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai gautų adekvatų darbo užmokestį“), tačiau šios programos, deja, nevykdomos (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/3ed26560babd11e6a3e9de0fc8d85cd8).

Vyriausybės programos pasirašomos, patvirtinamos LR Seime ir tampa privalomos, tačiau jos nevykdomos, ir tai tęsiasi dešimtmečiais.

Neįvykdyti darbai pasirašytose programose galėtų būti vertinami kaip Vyriausybės ir konkrečių ministerijų nesėkmė. O gal kaip tik tai yra išskirtinis profesionalų gebėjimas mulkinti rinkėjus? Matome švietimo ministrės J. Petrauskienės vykdomą reformą, ir kažin ar galime ją vadinti profesionale. Juk ŠMM vadovaujama J. Petrauskienės turi 18 pavaldžių institucijų su milijoniniais biudžetais, ir galima įtarti, jog žiūri tik savo ir savo rėmėjų
interesų.

Faktas, kad Vyriausybė vengia priimti svarbius, savalaikius sprendimus ir stumia dėstytojus bei visus aukštojo mokslo darbuotojus į skurdą.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) deda visas pastangas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimų didinimo. 2017 m. įvyko du LAMPSS atstovų susitikimai su Premjeru S. Skverneliu ir trys susitikimai su ŠMM atstovais. Jų metu LAMPSS pateikė dabartinio AM finansavimo analizę bei nurodė galimybes ir būdus, kaip padidinti AM darbuotojų atlyginimus. Deja, ŠMM laikosi tvirtos nuostatos, kad dėstytojų ir atitinkamai kitų aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai galės būti didinami tik susijungus AM institucijoms (žr. http://agenda.mosta.lt/tema-kur- link-turi- judeti-aukstasis-mokslas-lietuvoje/26-ar-vyriausybe-turi-aukstojo-mokslo-atnaujinimo-plana), bet ir čia nenurodoma, kada ir kiek. Tokiu būdu aukštojo mokslo darbuotojai daromi vis nesibaigiančių aukštojo mokslo reformų įkaitais, o atlyginimo didinimas ir vėl nukeliamas į laikotarpį kai šalį valdys kuri nors kita būsima Vyriausybė.

Premjeras atkreipė dėmesį, kad biudžeto projekte nenumatyta lėšų AM finansavimui didinti. Maža to. Jis kartą prasitarė, kad aukštojo mokslo įstaigų jungimu siekiama sutaupyti, bet ne perskirstyti neefektyviai naudojamas, 20 proc. biudžeto išlaidų, o tai, ko gero, reiškia, kad jungiant aukštojo mokslo įstaigas sutaupytos lėšos likusioms nebus atiduodamos.

Įvertinus šių institucijų nuolat pateikiamus tuos pačius argumentus, galima konstatuoti, kad šiuo metu visos derybinės galimybės ir rezervai susitarti yra išsemti. Vyriausybei vengiant derėtis dėl darbo užmokesčio aukštojo mokslo darbuotojams didinimo garantijų lieka tik viena galimybė – griežtai REIKALAUTI, t. y. skelbti visuotinį aukštojo mokslo institucijų darbuotojų streiką.

LAMPSS šiuo metu pradeda parengiamuosius visuotinio aukštojo mokslo institucijų darbuotojų STREIKO skelbimo veiksmus. Vienas jų - aukštojo mokslo darbuotojų nuomonės apklausa skirta išsiaiškinti ar jau iš tiesu atėjo laikas skelbti aukštojo mokslo darbuotojų visuotinį streiką. Todėl kviečiame Jus pasidalinti savo nuomone ir atsakyti į anketos klausimus.  

LAMPSS pirmininkė dr. A. Lapinskienė

Ko siekia Švietimo ministrė, pateikdama neteisingus duomenis?

 Atsakydami į Jūsų raštą (2017-07-07 Nr. SR-3126) dėl Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, siūlome atkreipti dėmesį, kad pateikiame rašte informacija neadekvati esamai situacijai, pateikiama remiantis daugiau politiniais įsitikinimais, o ne faktais ir atliktomis atskirų institucijų analizėmis.

  1. ŠMM nurodė, kad „siūloma nepritarti Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 5, 26, 27, 28, ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-752, kadangi minėtu projektu nustatomas aukštųjų mokyklų valdymo modelis neatitiktų Europos Komisijos rekomendacijų“. Nagrinėjimui pateiktuose dokumentuose Europos universitetų asociacija nurodo apie Lietuvos kaip valstybės atsilikimą demokratizuojant aukštojo mokslo sistemą, nes pagal autonomijos indeksą akademinėms bendruomenėms esame 26-ti iš 29 vertintų valstybių. Dabar universitetuose yra suteikiama autonomija jų administracijoms, bet ne akademinėms bendruomenėms. Apskritai, Europos Sąjungos valstybėse nėra vieno ar vieningo universitetų modelio, jų veikia bent keli. Pateikti dokumentai (priedas 1) arba neanalizuoja arba siekia klaidinti, pateikiant nuorodas į Europos Komisiją, kad egzistuoja kokios nors specialios jos rekomendacijos dėl universitetų valdymo. Europos Komisijos komunikate „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas (2011) pažymėta, kad "vieno visiems tinkamo modelio nėra: Europai reikia įvairių aukštųjų mokyklų ir kiekviena iš jų turi siekti meistriškumo, vadovaudamasi savo misija ir strateginiais prioritetais". Ten pat aiškiai sakoma, kad „už aukštojo mokslo pertvarkymą ir toliau atsako pačios valstybės narės ir jų švietimo institucijos“, nepamirštant, kad dėl Bolonijos proceso įgyvendinimo būtina „gerinti žmogiškojo kapitalo plėtotės aukštosiose mokyklose kokybę ir aktualumą; sukurti veiksmingus valdymo ir finansavimo mechanizmus, padėsiančius siekti meistriškumo“. Dabartinė universitetų valdymo sistema tinkamai neskatina žmogiškojo kapitalo plėtotės ir neleidžia siekti meistriškumo.
Skaityti daugiau...

Kur dingsta valstybės pinigai? Kodėl jų nuolat trūksta aukštajam mokslui?

Esminė grandis, užtikrinanti šalies ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą, yra aukštasis mokslas. Netinkamai investuodama į išsilavinimą, tokia valstybė globaliame pasaulyje save pasmerkia vegetavimui bei atsilikimui ir akivaizdžiai prieštarauja ilgalaikio ekonominio augimo poreikiui. Tad kaip yra Lietuvoje?

Iš biudžeto formavimo matome, kad 40 proc. savo biudžeto valstybinės Lietuvos aukštosios mokyklos gauna iš struktūrinių ES fondų, o valstybės finansavimas aukštajam mokslui 2009–2016 m. sumažėjo 35 proc. Tai leidžia manyti, kad tokiu būdu aukštųjų mokyklų finansavimo naštą valstybė galimai sąmoningai permetė ant Europos Sąjungos. Maža to, paramą gavusios aukštosios mokyklos dalį jos skiria tyrėjų darbo užmokesčiui padengti, iš kurių, atsižvelgiant į tyrėjo darbo užmokesčio dydį, nuo 30 iki 40 proc. paramos grįžta atgal į Lietuvos biudžetą per mokamus mokesčius.

Skaityti daugiau...

 

 

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

LAMPSS rekvizitai

Kodas: 301572530
Teisinė forma: Profesinė sąjunga ar susivienijimas     
Registravimo data: 2008 m. vasario 29 d.
Banko sąskaita: LT627180900000695099           
Banko kodas: 70117 (Šiaulių bankas)
EL. paštas:
Adresas: Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas, Lietuva
Telefonas:

 

Galinčius finansiškai paremti profsąjungų vykdomą veiklą kviečiame pasinaudoti PayPal paramos skyrimo sistema.

Prisijungimas