Pranešimas dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties

  • Atnaujinta: 2016 balandžio 25, Pirmadienis 16:59

Gerbiamieji Kolegos, 

Akademinės bendruomenės nariams norime perduoti vilties ir padrąsinimo žinią. Vilties žinia, mūsų įsitikinimu, yra tai, kad visi sunkumai gali tapti galingomis paskatomis nugalėti baimę, siekti vienybės, savo vertės ir orumo vertinimo.

To būtina siekti, nes dabartiniu metu kalbėti apie žmogaus, piliečio, darbuotojo orumą, kai stokojama galimybių laisvai reikšti savo nuomonę, kai diskriminuojami minimalūs žmonių poreikiai, yra sudėtinga.

Ar gali jaustis oriai dėstytojas, neturintis reikalingų pragyvenimo išteklių, nes dirba tik 0,5 ar 0,2 etato, todėl turi „lakstyti“ po kelias darbovietes. Ar gali būti toks žmogus pilietiškas, galvojantis apie valstybę, jos gerovę. Galbūt ir čia glūdi atsakymas, kodėl daugelis palieka Tėvynę, nepasitiki beveik jokiomis institucijomis, pradedant Seimu, baigiant rektoriumi ar direktoriumi.

Čia išryškėja aiški takoskyra – vargšų Lietuva, kuriai priklauso dirbantieji, ir Aukštuomenės – Turtingųjų – Lietuva, kuriai priklauso valdžia. Universitetų lygmeniu ši atitiktis atrodo taip: darbuotojai (lektorius, gaunantis 400 eurų, ar sekretorė administratorė, gaunanti 355 eurų) ir administracija, gaunanti nuo 2 000 iki 5 000 eurų. Reikia pripažinti, kad ši takoskyra ryškėja ne tik finansiniu lygmeniu, bet ir požiūriu į visuomenę – tiek politikos srityje, tiek akademinėje aplinkoje vyrauja tik techniniai ir ekonominiai klausimai, o ne tikras rūpestis dėl žmogaus. Žmogus tampa mechanizmo sraigteliu, kuris naudingas sistemai arba jai nereikalingas. Tada, kai antrarūšiais dalykais tampa kultūra, žmoniškumas, kai visuomenė tampa tik vartotojiška, išryškėja pasekmės: susišaudymai mokyklose, alkoholizmas, narkomanija, savižudybės, nusikaltimai ir t. t.

Tad kyla klausimas, ar nesupainiojome tikslų ir priemonių? Ar tokių tikslų siekėme, kurdami universitetus? Ar apie tokią Lietuvos ateitį svajojome? Kaip susigrąžinti viltį ateičiai (savo vaikams, anūkams), kaip atgauti pasitikėjimą, kad būtų galima kūrybingai dirbti, kad būtų užtikrintos darbuotojų teisės, kad valdžia tarnautų žmogui, o ne atvirkščiai. Tai įgyvendinti bus galima tada, kai vieningai sieksime užsibrėžtų tikslų.

O kad susivienijus galima pasiekti gana daug, įrodo Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pavyzdys. Visi iniciatyvūs LAMPSS nariai 2015 m. atkakliai ir aktyviai dirbo (įvyko 8 posėdžiai) ir nemažai pasiekė. Todėl norime Jums trumpai pristatyti svarbesnius pasiekimus, padėsiančius įtvirtinti daugiau darbuotojų teisių ir garantijų.

Pirmiausia reikia paminėti ypač svarbų LAMPSS pasiekimą – Švietimo šakos kolektyvinę sutartį, kurią galutinai suderinome 2016-01-19. Daug šios šakos punktų turės rimtų pasekmių visų mūsų akademinių bendruomenių gyvenimui. Kuo gi ypatinga šakos kolektyvinė sutartis? Ją pasirašo Vyriausybė ir profesinės sąjungos, taigi Vyriausybė įsipareigoja planuoti finansus savo įsipareigojimams vykdyti. Kitas aspektas, kad šakos kolektyvinė sutartis yra valstybinis dokumentas, analogiškas Darbo kodeksui, kurį privalu vykdyti. Rengdami Švietimo šakos kolektyvinę sutartį dirbome kolegialiai: ir LAMPPS, ir Rektorių konferencijos trys deleguoti atstovai, ir kolegijų Direktorių konferencijos du deleguoti atstovai. Kaip žinote, aukštosiose mokyklose atlyginimai nedidėjo nuo krizės laikų, t. y. nuo 2009 m. Aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos, veikdamos išvien, iškovojo, kad nuo 2017 m. skiriami pinigai studijų krepšeliui būtų padidinti 13,5 procentų, o kiekvienais metais (nuo 2018 m. iki 2022 m. kasmet) krepšelio suma būtų didinama pagal atitinkamų metų šalies darbuotojų vidutinio atlyginimo padidėjimą. Atitinkami punktai numato analogišką atlyginimų padidėjimą ir mokslo tyrimų institutuose.

Dar vienas džiuginantis faktas, kad remiantis Europos Sąjungos nuostatomis visai švietimo sistemai yra numatyta skirti didesnes lėšas ir iki 2020 m. pasiekti 6 procentų finansavimo lygį.

Būtina paminėti, kad Švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje pakeisti kai kurie darbo organizavimo srities punktai, kurie užtikrins geresnes darbo sąlygas darbuotojams. Vienas iš jų reglamentuos konkursų tam tikroms pareigoms užimti skelbimo tvarką. Iki šiol visose aukštosiose mokyklose buvo žinoma praktika, kai pagrįstai ar ne konkursai buvo neskelbiami. Dabar sutartyje numatytas punktas, kad mokslo ir studijų institucijose konkursai dėstytojo, mokslo darbuotojo pareigoms užimti kitai kadencijai gali būti neskelbiami tik tuomet, kai planuojama panaikinti atitinkamą pareigybę (etatą). Darbuotojas, užimantis pareigas pagal terminuotą darbo sutartį, apie konkursą turės būti informuojamas raštu prieš 4 mėnesius.

Dar viena problema, kurią pavyko išspręsti, tai apibrėžta kviestinio dėstytojo samprata. T. y. aukštųjų mokyklų (AM) kolektyvinėse sutartyse sutariama, kokia tvarka kviestiniai dėstytojai bus priimami į darbą, kokią didžiausią procentinę dalį jie gali sudaryti visų dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų atžvilgiu.

Ne mažiau svarbu, kad sutartyje aptariamos darbuotojo ir darbdavio teisės, pareigos ir atsakomybė dėl intelektinės nuosavybės. Taip pat nustatoma kūrybinių atostogų skyrimo tvarka – kūrybinės apmokamos atostogos gali būti suteikiamos vadovėliams, monografijoms ir kitiems mokslo darbams rašyti, tuo skatinant mokslo plėtotę. Kūrybinių atostogų trukmė ir užmokestis už jas aptariami atskirų mokslo ir studijų institucijų kolektyvinėse sutartyse.

Daugiau skaidrumo bus ir mokslo ir studijų institucijų sudarytų komisijų, vertinančių darbuotojų kvalifikaciją, darbe, nes šakos kolektyvinėje sutartyje rekomenduojama skirti ne tik pedagogų ar mokslo, bet ir kitų sričių darbuotojų atstovą, atitinkantį reikalavimus, keliamus šių komisijų nariams.

Šalys susitarė peržiūrėti rekomendacijas (patvirtintas švietimo ir mokslo ministro) dėl dėstytojų darbo laiko (krūvio) sandaros, kuri bus nustatoma vidaus norminiais teisės aktais, tvirtinamais darbdavio, jam įvertinus darbuotojų atstovų siūlymus.

Visiems šakos pedagoginiams darbuotojams institucijose nustatoma 5 dienų darbo savaitė, jeigu atskirų aukštųjų mokyklų kolektyvinėse sutartyse nenustatyta kitaip. Pedagoginiams darbuotojams, dirbantiems šeštą darbo dieną, jei nėra suteikta laisva darbo diena kurią nors kitą savaitės dieną, mokamas dvigubas atlygis. Darbai, viršijantys darbo krūvius ir pareigybių aprašuose ir / arba aukštosios mokyklos vidaus norminiuose teisės aktuose numatytus darbus, jeigu kitaip nenustato kolektyvinė sutartis, yra traktuojami kaip papildomas darbas, už kurį darbuotojas gauna papildomą atlygį.

Dabar apie LAMPPS indėlį į svarstomo naujo Darbo kodekso pataisas. Kaip žinote, naujajame Darbo kodekse nenumatomos pailgintos atostogos už specifinį darbo pobūdį. Dabartiniame pataisytame variante numatėme, kad pedagoginiams ir mokslo darbuotojams pailgintos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų kasmetinės atostogos būtų suteikiamos už darbą, susijusį su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika. Atostogų suteikimo tvarką rekomenduojama nustatyti atskirų mokslo ir studijų institucijų kolektyvinėse sutartyse.

Lietuvos demografinė situacija keičiasi: mažėja studentų skaičius ir atitinkamai keičiasi valstybės strategija aukštųjų mokyklų ar mokslo institutų atžvilgiu. Todėl numatėme, kad reorganizuojant ar likviduojant, pertvarkant mokslo ir studijų institucijas turi būti sudarytos darbo grupės, į kurias privalo būti įtraukti LAMPPS deleguoti atstovai. Taip pat sutarėme, kad pertvarkos iniciatorius (valstybės institucija) numatytų tikslines papildomas lėšas, kurios kompensuotų aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos išlaidas. Be to, siekdami spręsti senstančios akademinės bendruomenės problemą, pateikėme punktą, kuriam pritarė ir ŠMM deleguoti atstovai, užtikrinantį geresnes sąlygas jauniems mokslininkams. Pasiūlėme reglamentuoti darbo krūvio ir podoktorantūros stažuočių tvarką, numatančią tam tikrų situacijų aiškius sprendimus. Pavyzdžiui, jeigu švietimo šakos darbuotojas, vykdydamas Lietuvos mokslo tarybos ar kitų mokslo institucijų finansuojamus projektus, sumažino savo darbo krūvį švietimo įstaigoje arba atliko podoktorantūros stažuotę, tai prieš prasidedant minėtam projektui ar stažuotei darbdavys su darbuotoju turi susitarti, kaip tokio darbuotojo darbo krūvis bus atstatomas, ir kitas būsimas darbo sąlygas, sudarydamas sutartį su doktorantu, kuri reglamentuotų jo įsidarbinimo galimybes ir pan.

Vienas iš svarbiausių šakos kolektyvinėje sutartyje suderėtų punktų – tai mokslininko pensijos gavimo sąlygos. Su Socialinių reikalų ministerija dirbusiai atskirai LAMPSS darbo grupei pavyko suderėti, kad dabar nustatyta mokslininko pensijos gavimo tvarka lieka galioti, tačiau ji yra papildoma punktu, kuris teigia, kad gaunantis mokslininko pensiją asmuo gali dirbti ir jam mokslininko pensija nemažinama.

Visi šie išvardyti pagal darbo grupės nutarimus rengiami teisės aktai turėtų įsigalioti artimiausiu metu. Šakos kolektyvinėje sutartyje papildomai išsiderėta, kad toliau dirbant būtina siekti, jog valstybinių pensijų bazė, nuo kurios dydžio priklauso mokslininko valstybinės pensijos dydis, būtų indeksuojama lygiagrečiai, indeksuojant kitas valstybines ar valstybinio socialinio draudimo pensijas.

Pridedamas pranešimas dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties.

Pagarbiai
LAMPSS pirmininkė
doc. dr. Asta Lapinskienė

 

 

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

LAMPSS rekvizitai

Kodas: 301572530
Teisinė forma: Profesinė sąjunga ar susivienijimas     
Registravimo data: 2008 m. vasario 29 d.
Banko sąskaita: LT627180900000695099           
Banko kodas: 70117 (Šiaulių bankas)
EL. paštas:
Adresas: Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas, Lietuva
Telefonas:

 

Galinčius finansiškai paremti profsąjungų vykdomą veiklą kviečiame pasinaudoti PayPal paramos skyrimo sistema.

Prisijungimas

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus (angl. cookies), kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.

Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo taisyklėmis.