Nariai
Šakinė profsąjunga
LAMPSS atstovauja 13-os aukštųjų mokyklų profesines sąjungas. Gina jų ir jų darbuotojų interesus valstybiniu ir regioniniu lygmeniu.
Naujienos
Aktualijos
Aktualūs teisės aktai, nutarimai ir pranešimai apie įvykius vykstančius aukštajame moksle.
Veikla
Pasiekimai ir įvykiai
Atlikti darbai, vieši pasiekimai, svarbūs įvykiai, pakeitę situaciją aukštajame moksle.
Komentaras
Nuomonė ir pozicija
Specialistų komentarai, reikšmingos įžvalgos ir patirtys orientuotos į darbo sąlygų ir kokybės gerinimą aukštajame moksle.

Profsąjungų konfederacijos tarybos informacija

 Kovo 2-3 dienomis Druskininkuose vyko profs. konfederacijos (LPSK) tarybos posėdis.

Kas buvo svarstyta ir nutarta? (pagal klausimų eiliškumą)

1. Informacija ir diskusija apie darbuotojų padėties pokyčius priėmus naują Socialinį modelį (info-SADM viceministrė Eglė Radišauskienė). Akcentuota:

a) Kolektyvinė sutartis turi suteikti darbuotojams geresnes sąlygas negu Darbo kodeksas. Tokia jos prasmė.

b) Kolekt sutartyje negali būti punkto, kad įmonėje darbo taryba neturi būti kuriama. Tačiau tai gali būti įrašyta Šakos arba Teritorinėje kolekt. sutartyje.

c) LRV siūlė Trišalės tarybos partneriams-darbdav. ir darbuot. dėl Darbo kodekso (DK) susitarti iki kovo 10 d. Kitaip galios esamas DK.

Nutarimo nebuvo.

2. Algirdo Syso kalba apie blogą darbuotojų Lietuvoje padėtį, blogą LSDP elgesį, rinkėjų bausmę jiems ir gerą jo elgesį. Akcentavo, kad Seimo pavasario sesija bus skirta tik socialiniams klausimams. Diskutuota ar nutraukti 10 metų senumo, neveikusią LPSK sutartį su LSDP (šiuo metu suspenduotą), ar ją atnaujinti ar tęsti esamą. Nutarta (po balsavimo) nieko nedaryti, laukti kito tarybos posėdžio gruodį (t.y. likti prie suspenduotos sutarties). Apie esamą sutarties su Valst-žal. sąj. (LVŽS) projektą (jis yra) kalbėta nebuvo. Matyt neaktualu.

3. Pagrindinės LPSK veiklos kryptys 2017 metams ir veiksmų planas. Pristatė pirm. A. Černiauskas žodžiu, labai trumpai. Fizinių asmenų narystė LPSK mažėja, bet jau ne taip greitai kaip buvo. LPSK turi (2017-01-01) 28 narius (daugėja) su 46845 asmenimis (2015 m. 50494), LPSK yra Lietuvos mokytojų prof. sąjunga (1049 nariai, 2015-01-01 buvo 965) ir Lietuvos švietimo ir mokslo darbuot. profes. sąj (Jurgelevičiaus) su 7330 nariais (2015-01-01 turėjo 8491). Siekiniai: narystė, švietimas, vieši ryšiai, jaunimo mokymas, "Trumpas DK kursas", geresnė info užsienio partneriams (ETUC, ITUC, PERC ir kt.). Klausimų ar replikų nebuvo. Nutarta: patvirtinti. A.Č dar akcentavo būsimus teisės ir kitus aktus: Profs. įstatymą, ES privalomą direktyvą dėl dirbančių dalyvavimo valstybės ir savivaldybių įmonių valdyme; Nacionalinį susitarimą dėl darbo užmokesčio augimo, Valstybės tarnybos įstatymą.

4. Profs. susivienijimo "SOLIDARUMAS" pasiūlymas pradėti derybas dėl susijungimo su LPSK (jie jau sudarė tam darbo grupę). Buvo išdalintas jų tekstas. Diskusija. Nutarta: sudaryti darbo grupę deryboms iš 6 asmenų (jie buvo išrinkti balsuojant).

5. Kontrolės komisijos ataskaita (nebuvo, nes nespėjo paruošti. Pateiks per kitą posėdį (gruodį).

6. Finansinė ataskaita - sąmata už 2016 m. (J. Matuizienės). Buvo pateikta raštu. Pajamos už 2016 metus 222.1 t.e., (iš nario  mokesčio 45.0 e., iš patalpų ir auto aikštelės nuomos 143,9);  išlaidos 221.9, bet yra senesnė skola 22.9 t.e. Nutarta: patvirtinti.

7. LPSK jaunimo sekcijos ataskaita. (Absurdiška forma, Mačiūno "Fluxus" stiliumi.) Turinys neaiškus. Pritarta.

8. LPSK moterų sekcijos ataskaita. (Nebuvo)

9. R. Narbuto parengtas pareiškimas LPSK vardu aukščiausiems šalies asmenims dėl urėdijų reformos (dėl konsultacijų su profs. nebuvimo nors gresia didelis atleidimas). Svarstymo ir balsavimo bei prieštaravimo nebuvo.

10. Dėl profsąjungos perėjimo iš vienos federacijos į kitą (kartais pereina nesumokėjusios nario mokesčio). Diskusija. Nutarta: taikyti tam tikras sankcijas.

11. Info apie "Europos saugos ir sveikatos darbe agentūrą" (Darbo inspekcijos atstovė Nerita Šot). Klausimai, diskusija. Nutarimo nebuvo.

12. Info apie Darbo ginčų komisijų veiklą. (Darbo inspekcijos atstovė Irina Janukevičienė). Klausimai, diskusija. Nutarimo nebuvo.

13. A. Černiausko info apie derybas dėl DK. (Darbo laikas (valandos), atostogos, kt.) Diskusija, ginčai. Nutarimo nebuvo

  2018 m. vyks LPSK suvažiavimas. Bus priimti nauji įstatai.

Svarbu: Iki šio posėdžio LPSK info išplatino apie Europos Komisijos paskelbtą 2017 m. Lietuvos pažangos ataskaitos vertinimą (kritinis požiūris į soc. apsaugos sistemą ir dirbančiųjų gerovę augančios ekonomikos kontekste). Apie tai žr. Delfi: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/eyropos-komisija-suabejojo-socialiniu-modeliu-lietuvoje.d?id=73842694 Įdedu str. iš Delfi (žr. žemiau).
Visas dok. anglų kalba, su lentelėmis ir kt. 50 ps. https://ec.europa.eu/info/publications/2017-european-semester-country-reports_lt  Ten tas pats ir apie kiras visas ES šalis.

 

Europos Komisija suabejojo socialiniu modeliu Lietuvoje (152) Eglė Samoškaitė Politikos aktualijų žurnalistė 2017 m. vasario 23 d.

Lietuvoje priimtas ir atidėtas socialinis modelis, tikėtina, padidins darbo santykių lankstumą, nes sumažės darbuotojų atleidimo iš darbo išlaidos ir bus plačiau naudojamos terminuotos darbo sutartys, tačiau lieka abejonių, ar pagal naują socialinį modelį užtikrinama pakankama socialinė apsauga. Europos Komisija suabejojo socialiniu modeliu Lietuvoje © DELFI / Domantas Pipas Taip teigiama šių metų Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvą. Ataskaitoje sakoma, kad minimalios socialinės apsaugos stoka ir pajamų nelygybė yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo Lietuvai susidoroti labai sunku. „Lieka abejonių, ar pagal naująjį socialinį modelį užtikrinama pakankama socialinė apsauga“, - sakoma ataskaitoje. Kaip žinoma, socialinio modelio, tarp jų ir Darbo kodekso, įsigaliojimas Lietuvoje buvo atidėtas pusei metų, o Vyriausybė, darbdaviai ir darbuotojai sugrįžo prie diskusijų, ką būtų galima tobulinti. „Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir didėja nuo 2012 m. Ji atsiranda dėl žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo didelio skirtumo, didelių darbo užmokesčio skirtumų, riboto mokesčių sistemos progresyvumo ir minimalios socialinės apsaugos sistemos silpnumo“, - rašoma dokumente. Pasak Europos Komisijos, nors pajamos skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui nuo krizės labai išaugo, bet skurdo mažinimas buvo nepakankamas, nelygybė išaugo, socialinės apsaugos išlaidos mažos. Prie didelės nelygybės ir mažas pajamas gaunančių žmonių nesaugumo, Komisijos nuomone, prisideda ir tai, kad darbo pajamos sudaro mažą nacionalinių pajamų dalį, taip pat silpnos profsąjungos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Atskaitoje pažymima, kad 2015 ir 2016 m. Lietuvos ekonomika augo, nors ir kiek lėčiau. Lietuvos BVP per pastaruosius dvejus metus augo po apytiksliai 2 proc. Praėjusiais metais nedarbas mažėjo dėl spartaus užimtumo augimo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo. Tačiau tuo pat metu rinkoje atsirado daugiau darbuotojų, nes didesnis skaičius pagyvenusių darbuotojų liko darbo rinkoje sulaukę pensinio amžiaus. Ir tai nenuostabu, nes pensinio amžiaus žmonės patiria didesnę riziką skurdui. Europos Komisija pažymi, kad darbo užmokestis Lietuvoje sparčiai auga, bet darbo rinka traukėsi. Prognozuojama, kad ateityje darbo užmokestis augs, o jeigu neaugs našumas, gresia bėdų su konkurencingumu. Manoma, kad dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo, kils spaudimas darbdaviams dėl darbo užmokesčio, bet jis bus ribotas dėl tokių sektorių santykinio mažumo. Tuo pat metu lieka aukštas neįgalių ar žemos kvalifikacijos darbuotojų, gyvenančių ne Vilniuje, nedarbo lygis. Europos Komisijos nuomone, potencialiam augimui įtakos turi demografiniai iššūkiai, mat Lietuvą palieka dideli emigrantų srautai, o natūralus gyventojų skaičiaus augimas – neigiamas. Per pastaruosius 10 metų kasmet gyventojų skaičius vidutiniškai mažėja po 1,3 proc., bet ateityje praradimų tempai turėtų paspartėti. Problemas dar aštrina prasta Lietuvos gyventojų sveikata. Pasak ataskaitos, darbo jėgos našumas sparčiai augo iki 2009 m., o nuo šių metų sulėtėjo. Tai siejama su tuo, kad sumažėjo privačių investicijų – po krizės jų lygis neatsigavo. Tačiau našumo augimo sulėtėjimas, anot Komisijos, gali būti susijęs su atotrūkio mažinimo proceso sulėtėjimu. Apskritai kalbant, Komisija pabrėžia didelę pajamų nelygybę Lietuvoje – ji yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir didėja nuo 2012 m. „Ji atsiranda dėl žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo didelio skirtumo, didelių darbo užmokesčio skirtumų, riboto mokesčių sistemos progresyvumo ir minimalios socialinės apsaugos sistemos silpnumo“, - sakoma ataskaitoje. „Lietuvos mokesčių lengvatų sistemos priemonėmis nelygybė mažinama mažiau veiksmingai negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Be to, laikoma, kad didelė pajamų nelygybė kenkia ekonomikos augimui ir makroekonominiam stabilumui; gali būti, kad Lietuvoje ji taip pat skatina didelę emigraciją. Tebėra aukštas ir skurdo lygis, ypač neįgaliųjų, pensininkų, visų pirma vyresnio amžiaus moterų, ir bedarbių, pirmiausia dėl to, kad socialinės gerovės sistemos užtikrinama apsauga yra menka“, - rašo Europos Komisija. Vertindama viešųjų finansų būklę, Europos Komisija sako, kad ji yra patikima, bet vidutiniu laikotarpiu fiskaliniai uždaviniai turi sunkėti, nes gyventojų skaičius mažėja, o išlaikomų žmonių skaičius auga. Tai lems, kad reikės vis daugiau lėšų pensijoms bei ilgalaikei priežiūrai. Ataskaitoje pažymima, kad mokesčių – PVM bei darbo mokesčių – surinkimas yra neblogas, bet galėtų būt dar efektyvesnis. Tačiau iš esmės išvada tokia, kad Lietuvos augimo perspektyvos ir fiskalinis balansas priklausys nuo to, kaip bus sprendžiamos gyventojų mažėjimo ir senėjimo problemos. Taip pat problema – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, tai ateityje gali tapti Lietuvos augimo trukdžiu. Didelis atotrūkis tarp aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimo bei įsidarbinimo galimybių rodo šį didėjantį kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, bet taip pat reiškia ir tai, kad žemos kvalifikacijos darbuotojai turi per mažai galimybių pasinaudoti reikiamais mokymais. Europos Komisija sukritikavo Lietuvos švietimo sistemą: mokinių pasiekimai Lietuvoje prastesni nei kitose Baltijos šalyse, auga prastai besimokančiųjų dalis, sistema sunkiai prisitaiko prie mažėjančio mokinių ir studentų skaičiaus, joje per daug darbuotojų ir per daug išlaikomos infrastruktūros. Maža to, maži atlyginimai ir mažos galimybės tobulintis netraukia į šią sritį geriausių absolventų. „Aukštajam mokslui kenkia žemi kokybės standartai ir finansinės paskatos, kuriomis skatinamas nesaikingumas ir neefektyvumas“, - rašoma dokumente.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/europos-komisija-suabejojo-socialiniu-modeliu-lietuvoje.d?id=73842694

 

 

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

LAMPSS rekvizitai

Kodas: 301572530
Teisinė forma: Profesinė sąjunga ar susivienijimas     
Registravimo data: 2008 m. vasario 29 d.
Banko sąskaita: LT627180900000695099           
Banko kodas: 70117 (Šiaulių bankas)
EL. paštas:
Adresas: Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas, Lietuva
Telefonas:

 

Galinčius finansiškai paremti profsąjungų vykdomą veiklą kviečiame pasinaudoti PayPal paramos skyrimo sistema.

Prisijungimas

Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus (angl. cookies), kuriuos galite bet kada atšaukti. Daugiau apie slapukus.

Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo taisyklėmis.