2010 metais Europos Komisija inicijavo socialinio dialogo komiteto švietimo ir mokslo srityje veiklos pradžią. Europos švietimo darbdavių federacija (EFEE) ir Europos švietimo profesinių sąjungų komitetas (ETUCE) yra pagrindiniai šio proceso partneriai. Socialinio dialogo švietimo sektoriuje komitete šiuo metu veikia trys darbo grupės: WG1 - Studijų kokybės; WG2 - Demografinių iššūkių švietime; WG3 -Aukštojo išsilavinimo ir mokslinių tyrimų. Pastarosios grupės darbe dalyvauja Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojų atstovas, LSMU profesorius Linas Šumskas.

Birželio 15 d. Briuselyje vyko Aukštojo išsilavinimo ir mokslinių tyrimų darbo grupės posėdis, kuriame, darbdavių ir darbuotojų organizacijų sutarimu, pagrindinis dėmesys buvo skirtas profesinės karjeros patrauklumui aukštojo išsilavinimo ir mokslinių tyrimų institucijose aptarti. Diskusijos dalyviai (universitetų atstovai, švietimo ir mokslo ministerijų bei kitų organizacijų atstovai) išvardijo pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos akademinės karjeros patrauklumui universitetuose, tyrimo institutuose: įdarbinimo proceso atvirumas ir skaidrumas; patrauklios darbo sąlygos (aplinka, atlyginimas, darbo sutarties stabilumas); kilimo karjeros laipteliais galimybės; profesinio tobulėjimo galimybės; darbuotojų darbo sąlygų stabilumo užtikrinimas; darbuotojo mobilumo galimybės (aukštojo mokslo sektoriuje, tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje); tarptautinė universitetų tyrimo institutų orientacija; darbuotojų indėlio vertinimas; akademinė laisvė; galimybės derinti dėstymą studentams ir atlikti mokslinius tyrimus.

Darbo grupės pasitarime dalyvavo UNESCO atstovas dr. Lucio Sia, kuris pristatė 1997 metais paskelbtą UNESCO rekomendaciją „Dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų statuso“. Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad būtent šios Rekomendacijos pilnutinis įgyvendinimas turėtų skatinti aukštųjų mokyklų absolventus rinktis akademinę karjerą. Prof. Linas Šumskas, po pranešimo vykusiose diskusijose pasidžiaugė, kad aukštųjų mokyklų dėstytojams svarbi UNESCO Rekomendacija Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) iniciatyva buvo išversta ir į lietuvių kalbą. Iki šiol šis dokumentas buvo mažai žinomas mūsų šalyje. Rekomendacijos išleidimas lietuvių kalba turėtų paskatinti Lietuvos aukštąsias mokyklas pasidomėti, kaip UNESCO rekomendacija įgyvendinama Lietuvoje.

Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga (LIZDA) 2011 m birželio 10 d. surengė seminarą Rygoje, skirtą apsikeitimui gerąja patirtimi tarp Lietuvos ir Latvijos universitetų profesinių organizacijų atstovų. Šiame seminare pranešimą apie Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos veiklą (LŠMPSF) padarė LAMPSS pirmininkas prof. Artūras Stimbirys.

LIZDA prezidentė Ingrida Mikiško apžvelgė jungtinės aukštųjų mokyklų ir kitų švietimo įstaigų organizacijos veiklą Latvijoje pažymėdama kad jų organizacija – tai didžiausias profesinių sąjungų šakinis darinys šalyje, apjungiantis 34 tūkstančius narių – aukštųjų mokyklų dėstytojus, mokslininkus, mokyklų mokytojus, vaikų darželių darbuotojus. Buvo atkreiptas dėmesys, kad didžioji dalis (per 80 procentų) darbuotojų Latvijos universitetuose yra šios profesinės organizacijos nariai. Pagrindiniai LIZDA veiklos prioritetai yra tokie: darbo vietų išsaugojimas, darbuotojų atlyginimų stabilumo ir kėlimo klausimai, darbo sąlygų gerinimas, aktyvus dalyvavimas švietimo ir mokslo sektoriaus reformavime.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS), išanalizavęs Lietuvos Respublikos Konstituciją, 2009 m. gruodžio 18 d. LR Konstitucinio Teismo sprendimą dėl LR Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimo, 2009 spalio 28d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. kovo 20 d., 2002 m. vasario 5 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimus, teigia, kad šiandien galiojančio Mokslo ir studijų įstatymo normos, numatančios studijų finansavimo būdą, kuris remiasi „studijų krepšelio“ principu ir įgalina finansuoti privačias (nevalstybines) aukštąsias mokyklas yra neteisėtas. Tai darydama Vyriausybė pažeidžia LR Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatas ir anksčiau minėtus LR Konstitucinio Teismo sprendimus, todėl teisinėje demokratinėje valstybėje tai negali būti toleruojama.

LAMPSS stebina, kad biudžeto lėšos skiriamos privačiam verslui remti dabar, kai šalyje yra susidariusi sudėtinga  ekonominė situacija; LR vyriausybė skundžiasi, kad katastrofiškai trūksta pinigų „Sodrai“, sveikatos apsaugai, pradėtoms kitoms reformoms, ilgalaikei aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimo didinimo programai vykdyti. Daugelyje  aukštųjų mokyklų gerokai sumažėjo gaunančių stipendijas studentų skaičius. Tokiu metu  LR vyriausybė pinigų randa dosniai remti privatų verslą (nevalstybines aukštąsias mokyklas).

Matydama tokį teisinį nihilizmą, LAMPSS savo pastabas surašė į peticiją "DĖL PRIVAČIŲ (NEVALSTYBINIŲ) AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ FINANSAVIMO" ir patalpino  portale adresu http://www.peticijos.lt/visos/6047 .
Šioje peticijoje reikalaujama panaikinti LR Mokslo ir studijų įstatymo 69 str., 70 str., 71 str., 73 str., 76 str. normas, kurios prieštarauja LR Konstitucijos 41straipsnio 3 dalies nuostatai dėl privačių aukštųjų mokyklų finansavimo iš valstybės biudžeto.

Kreipiamės į visus piliečius, kuriems rūpi Valstybės, tautos ir aukštojo mokslo ateitis, pasirašyti šią peticiją ir parodyti, kad esame pilietiški ir teisiškai išprusę; mums ne vis tiek, kad pažeidžiamas pagrindinis LR įstatymas - Konstitucija ir neteisėtai remiamas privatus verslas.

Aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo specifika lemia tai, kad jų darbo krūvio apskaita negali būti grindžiama vien formaliu kriterijumi – laiku, praleistu auditorijoje ar apskritai aukštosios mokyklos patalpose. Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė (Darbo kodekso 145 str. 2d.). Didesnė protinė ar emocinė įtampa reiškia, kad darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai nėra pažeidžiami, bet dėl darbų pobūdžio, darbo svarbos, darbo klaidų sukeliamų padarinių ir darbinės atsakomybės darbo laikas turėtų būti trumpesnis nei dirbant kitokį darbą (LR darbo kodekso komentaras, 179 psl.). Remdamasi komentuojamojo straipsnio 2 dalimi, Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 30d. priėmė nutarimą Nr. 1195, kuriuo patvirtino darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, Vyriausybės nutarimu Nr.1195 bei kitais teisės norminiais aktais, aukštųjų mokyklų dėstytojai turėtų dirbti trumpesnę (ne daugiau 36 val.) nei kitų kategorijų darbuotojai, darbo savaitę.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) ne kartą yra gavęs dėstytojų nusiskundimų, kad realiai aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo savaitė yra ilgesnė, nes daugelis jų atliktų darbų apskritai nėra apskaitomi, t.y. neįtraukiami į dėstytojo etatą sudarančias veiklas. Atsižvelgdamas į darbuotojų nusiskundimus, LAMPSS sudarė anketą ir atliko aukštųjų mokyklų dėstytojų sociologinę apklausą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vien dėstymui dėstytojas (pvz. lektorius) vidutiniškai skiria 960 val. per metus. Kiekvienoje Lietuvos aukštojoje mokykloje be dėstymo darbuotojui dar tenka dirbti ir kitus darbus bei vykdyti mokslinę - tiriamąją veiklą. Kai kurios svarbios studijų kokybei veiklos, tokios kaip pasiruošimas paskaitoms, vadovavimas studentų savarankiškam darbui (užduočių rengimas, konsultavimas, vertinimas), studentų tarpinių rezultatų vertinimas, studijų programų bei dėstomų dalykų saviaanalizės ir kt., kai kuriose aukštosiose mokyklose nėra įtrauktos į dėstytojų darbo laiko struktūrą, t.y. šios veiklos nereglamentuojamos lokaliais aukštosios mokyklos teisės aktais. LAMPSS nuomone dėl tokios tvarkos realiai aukštųjų mokyklų dėstytojai dirba žymiai daugiau nei reglamentuoja teisės norminiai aktai, be to nemaža dalis jų atliktinų veiklų iš viso niekur nėra apskaitomos.

Dėl šių priežasčių, LAMPSS atstovai kreipėsi į socialinį partnerį – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją. Ministrui Gintarui Steponavičiui buvo pristatyti apklausos rezultatai, pateiktos išvados bei pasiūlymas kartu parengti dėstytojų etato struktūros bei darbo laiko pasiskirstymo pagal atskiras veiklas rekomendacijas, kuriomis galėtų vadovautis Lietuvos aukštosios mokyklos.